Principas „Pažink savo klientą“

Kodėl bankas prašo pateikti duomenis?

Kurdami ir tobulindami savo paslaugas daugiausiai dėmesio skiriame Jūsų patogumui ir saugumui. Tuo pačiu, kaip ir visi bankai, privalome laikytis teisinių reikalavimų ir savo veikloje įgyvendinti principą „Pažink savo klientą“ (angl. Know your customer).

Dėl šių priežasčių prašome klientų pateikti tam tikrus duomenis:

  • užduodame klausimus apie kontaktinius duomenis, pilietybę, gyvenamąją vietą, veiklos sritį ir kt.
  • periodiškai kreipiamės su prašymu pateikti arba patikslinti duomenis;
  • prireikus, prašome papildomos informacijos apie konkrečią operaciją (pavyzdžiui, kokia yra įnešamų lėšų kilmė);

Pagal minėtą principą bankas turi žinoti, kas yra klientas ir kokia yra jo įprastinė veikla bei kas yra kliento naudos gavėjas. Taip pat turime užtikrinti, kad klientų atliekamos operacijos atitiktų jų vykdomos ekonominės veiklos rūšį ir apimtis.

Tokie veiksmai taip pat yra vienas iš būdų apsaugoti pačius klientus ir visuomenę nuo tokių grėsmių kaip asmens tapatybės vagystė bei užkirsti kelią galimam finansiniam sukčiavimui, pinigų plovimo ir teroristų finansavimui.

Be to, turint aktualius duomenis, bankui lengviau užtikrinti Jūsų sąskaitų saugumą užkertant kelią galimiems neteisėtiems sukčių veiksmams. Pažinodami klientą, galime lengviau identifikuoti įtartiną lėšų judėjimą sąskaitose, pavyzdžiui, kai sukčiai įgyja prieigą prie kliento sąskaitos turėdami tikslų greitai pervesti pinigus ar juos išgryninti.

Ko bankas gali paprašyti?

Bankas gali paprašyti Jūsų užpildyti:

  • Kliento duomenų atnaujinimo anketą – trumpą 3 klausimų klausimyną, skirtą esamiems privatiems banko klientams;
  • Fizinio asmens deklaraciją – ilgesnį ir išsamesnį klausimyną, pateikiamą atidarant naują sąskaitą ir kai kuriais atvejais arba esant poreikiui, kai prašoma pateikti išsamesnę informaciją;
  • Juridinio asmens deklaraciją – klausimyną, skirtą juridiniams asmenims, pildomą atidarant banko sąskaitą bei atnaujinant informaciją.

Ką Jums reikėtų žinoti?

  • Tai privaloma dėl įstatymų. Klientų duomenis bankai renka ne savo pačių iniciatyva, o todėl, kad yra įpareigoti teisinių reikalavimų. Šie reikalavimai galioja visiems bankams.
  • Tai įprastas procesas. Prašymas pateikti duomenis nėra susijęs su jokiais įtarimais. Tai įprastas procesas, kuris taikomas visiems banko klientams.
  • Jūsų pateikta informacija bus kruopščiai saugoma. Visa informacija, kurią Jūs mums pateikiate, yra konfidenciali ir kruopščiai saugoma, taip kaip numatyta įstatymuose.
  • Jei kilo klausimų, drąsiai kreipkitės. Skambinkite mums tel. 1884 (privatiems klientams) ir 1633 (verslo klientams) arba užsukite į bet kurį „Swedbank“ padalinį.
Svarbu: nepateikus duomenų, bankas gali būti priverstas apriboti kliento galimybes naudotis tam tikromis banko paslaugomis (pvz., blokuoti mokėjimo korteles, interneto banką, sąskaitą, t.t.)

Kaip pateikti duomenis privatiems klientams?

Kaip pateikti duomenis įmonėms?

Dažniausiai užduodami klausimai

  • 1. Kodėl bankai prašo klientų pateikti informaciją apie save?

    Banko ir klientų santykiai yra pagrįsti abipusiu pasitikėjimu. Mums svarbus klientų pasitikėjimas, todėl periodiškai viešai skelbiame savo finansinius rezultatus ir kitas veiklos ataskaitas. Atitinkamai prašome ir klientų pateikti tam tikrą informaciją apie save.

    Informacijos pateikimas yra svarbus dėl kelių priežasčių. Pirma, bankams galioja labai griežti teisiniai reikalavimai, kurie įpareigoja įgyvendinti principą „Pažink savo klientą“. Šio principo įgyvendinimas yra susijęs su tarptautiniais pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos veiksmais. Pasaulyje pastaruoju metu suaktyvėjo įvairios saugumo grėsmės, buvo ir atvejų, kuomet naudojantis bankų sistemomis buvo finansuojami tokais grėsmes keliantys judėjimai. Bankai privalo užtikrinti, kad jų infrastruktūra nesinaudotų piktavaliai ir grėsmę kitiems žmonėms keliantys asmenys. Jei bankas šių reikalavimų nesilaikytų, jis gali sulaukti oficialių sankcijų, o užsienio valstybių finansinės įstaigos gali nutraukti bendradarbiavimą su tokiu banku.

    Kita svarbi priežastis – bankams rūpi pačių klientų ir jų sąskaitų saugumas. Turint aktualius duomenis, mums lengviau užtikrinti sąskaitų saugumą, užkirsti kelią neteisėtiems sukčių veiksmams, sustabdyti įtartinas operacijas ir tokiu būdu neleisti klientui patirti finansinių nuostolių. Tik pažinodami klientą galime geriausiai ginti jo interesus ir užtikrinti saugumą.

  • 2. Jeigu manęs paprašė užpildyti deklaraciją/anketą, ar tai reiškia, kad esu kažkuo įtariamas?

    Klientų duomenis bankai renka ne savo pačių iniciatyva, o todėl, kad yra įpareigoti įstatymų. Prašymas pateikti duomenis tikrai nereiškia, kad Jus kažkuo įtariame. Tai įprastas procesas, o reikalavimai galioja visiems klientams. Palyginti galima būtų su oro uostų saugumo patikra – prieš skrydį tikrinami visi keleiviai ir visi supranta, kad tai vyksta dėl bendro saugumo.

  • 3. Ar šie reikalavimai galioja visiems bankams?

    Taip, nes to reikalauja privalomi Lietuvos ir tarptautiniai teisės aktai, kurie įpareigoja bankus visose šalyse vykdyti principą „Pažink klientą“.

  • 4. Kokioms institucijoms gali būti perduodami mano duomenys?

    Informacija yra renkama ne su tikslu tuojau pat perduoti ją institucijoms. Visą Jūsų pateiktą informaciją atsakingai saugome. Įgaliojimus turinčios institucijos (teisėsaugos, saugumo užtikrinimo, t.t.), esant konkrečiam poreikiui, turi teisę kreiptis į bankus ir prašyti pateikti informaciją apie klientą. Tokiu atveju bankas, vadovaudamasis įstatymais, privalės tokią informaciją pateikti. Jūsų pateikta informacija taip pat nebus naudojama rinkodaros tikslais ar perduodama kitoms komercinių tikslų turinčioms įmonėms.

  • 5. Kas gali nutikti, jei nepateiksiu deklaracijos/anketos?

    Jeigu bankui nėra pateikiama būtina informacija, kai kuriais atvejais bankas nebeturės galimybės teikti tokiam klientui tam tikrų paslaugų. Tai gali reikšti apribojimus naudotis sąskaita, kortele, el. bankininkyste. Lėšos Jūsų sąskaitoje niekur nedings, tačiau naudotis banko paslaugomis galėsite tik pateikę reikalaujamą informaciją.

  • 6. Kodėl turiu įvardinti giminaičius, kurie užima aukštas pareigas?

    Tokią informaciją bankus įpareigoja rinkti teisės aktai. Politikoje dalyvaujančių ar aukštas viešąsias pareigas užimančių asmenų jų artimų šeimos narių sąrašai yra reglamentuoti įstatymo. Tokiems asmenims, dėl jų užimamų pareigų, yra keliami griežtesni reikalavimai. Aukštas pareigas einantys valdininkai apie jiems taikomus aukštesnius reikalavimus tikrai žino, nes tai yra susiję su jų pareigybėmis.

  • 7. Kokiomis kalbomis galima užpildyti deklaraciją/anketą?

    Lietuvių, anglų, rusų.

Teisiniai reikalavimai

  • 1. Kas yra pinigų plovimas ir teroristų finansavimas?

    Pinigų plovimas yra veiksmai, kuriais siekiama įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar kitą turtą arba nuslėpti jų kilmę. Šiuos veiksmus dažniausiai atlieka narkotikų prekeiviai, organizuoti nusikaltėliai, teroristai, elektroninėje erdvėje veikiantys nusikaltėliai, mokesčių grobstytojai, kontrabandininkai, korumpuoti valdininkai ir su jais susiję ar kiti asmenys.

    Teroristų finansavimas - tai bet kokia forma teikiama finansinė parama teroristinei veiklai ar asmenims, kurie skatina, planuoja ar vykdo teroristinę veiklą. Teroristų finansavimas skiriasi nuo pinigų plovimo tuo, kad lėšos gali būti įgytos ne tik nusikalstamu būdu, bet jų kilmė gali būti ir teisėta, pavyzdžiui, asmens atlyginimas.

    Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija – atitinkamų priemonių įgyvendinimas, siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui.

  • 2. Principas „Pažink savo klientą“

    Lietuvos Respublikos ir tarptautiniai teisės aktai* bankui numato pareigą savo klientų atžvilgiu įgyvendinti principą „Pažink savo klientą“, nes bankams būtina:

    • žinoti, kokia veikla klientas verčiasi (koks jo verslo pobūdis), analizuoti jo veiklą,
    • žinoti, kas yra kliento naudos gavėjai, t.y. fiziniai asmenys, kurių interesais ar naudai vykdomi sandoriai (įmonės tikrasis naudos gavėjas taip pat nustatomas iki fizinio (-ių) asmens (-enų), nepriklausomai nuo kontroliuojančių įmonių skaičiaus),
    • vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų kredito įstaigos turimas žinias apie klientą, jo verslą (jo rūšis, verslo partnerius, veiklos teritoriją ir pan.) ir rizikos pobūdį,
    • suprasti kliento piniginių lėšų šaltinį (kilmę).

    Bankas taip pat turi užtikrinti, kad atliekant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos vertinimą būtų vadovaujamasi naujausia ir tikslia informacija, todėl privalo nuolat peržiūrėti ir atnaujinti duomenis apie kliento ir naudos gavėjo tapatybę bei kliento veiklos sritis. Užmegzdamas dalykinius santykius su banku klientas privalo užpildyti atitinkamai fizinio ar juridinio asmens deklaraciją. Dalykinių santykių eigoje, periodiškai prašome informaciją atnaujinti, siekiant užtikrinti jos aktualumą.

    Visų dalykinių santykių metu bankas vykdo nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų kredito įstaigos turimas žinias apie klientą, jo verslą (jo rūšis, verslo partnerius, veiklos teritoriją ir pan.) ir rizikos pobūdį. Kilus klausimams dėl kliento vykdomų operacijų, banko darbuotojai gali kreiptis į klientą, siekiant išsiaiškinti operacijos tikslą ir pinigų kilmę. Kai kuriais atvejais paprašome dokumentų, kuriais klientas galėtų pagrįsti lėšų kilmę ar atliekamo sandorio teisėtumą (sutartys, sąskaitos faktūros ar kiti dokumentai, pagrindžiantys mokėjimus).

    Bankas užtikrina, kad Kliento pateiktą informaciją, duomenis, susijusius su jų tarpusavio dalykiniais santykiais, saugo kaip ir bet kokią kitą banko paslaptį sudarančią informaciją.

    *Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, nustatantis, kokių prevencinių priemonių ir kada privalo imtis bankai ir kiti subjektai, kad užkirstų kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui bei tam tikrais atvejais įpareigojantis banką nustatyti kliento tapatybę, ir su juo susiję poįstatyminiai aktai, įskaitant Lietuvos banko valdybos 2015-02-12 nutarimu Nr. 03-17 patvirtinti nurodymai („Finansų rinkos dalyviams skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui“).
    Su išsamia informacija apie teisės aktus, reglamentuojančius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, galima susipažinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje internete. Be to, visi Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai yra viešai skelbiami interneto tinklalapyje.
  • 3. Politikoje dalyvaujantys asmenys

    Kliento prašome pateikti informaciją apie tai, kad jis arba jo šeimos nariai (sutuoktinis, sugyventinis, tėvai, broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai, vaikai ir vaikų sutuoktiniai, vaikų sugyventiniai), artimi pagalbininkai (asmenys, su kuriais asmuo turi bendrą verslą, palaiko kitus dalykinius ar verslo santykius), šiuo metu eina arba paskutinius 12 mėnesių ėjo svarbias viešąsias pareigas bet kuriose valstybėse ir / arba tarptautinėse institucijose, nes bankas turi vykdyti sustiprintą tokio kliento dalykinių santykių / piniginių operacijų stebėseną.

    Svarbiomis viešosiomis pareigomis yra laikoma:

    • Valstybės vadovas, vyriausybės vadovas, ministras, viceministras arba ministro pavaduotojas, valstybės sekretorius, parlamento, vyriausybės arba ministerijos kancleris
    • Parlamento narys
    • Aukščiausiųjų Teismų, Konstitucinių Teismų ar kitų aukščiausiųjų teisminių institucijų, kurių sprendimai negali būti skundžiami, narys
    • Savivaldybės meras, savivaldybės administracijos direktorius
    • Auditorių rūmų valdymo organo narys ar centrinio banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojas ar valdybos narys
    • Ambasadorius, laikinasis reikalų patikėtinis, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras ar aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkas
    • Valstybės valdomos įmonės valdymo ar priežiūros organo narys
    • Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo ar priežiūros organo narys
    • Politinės partijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo organo narys
  • 4. Mokestinės informacijos perdavimas trečiosioms šalims

    Pagal teisės aktų reikalavimus Lietuvoje veikiantys bankai privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) apie klientus, kurie gali būti potencialūs mokesčių mokėtojai užsienio valstybėse. Šią prievolę nustato tokie teisės aktai:

    Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo aktas (angl. Foreign Account Tax Compliance Act (FATCA)). Aktas taikomas pagal Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau - JAV) sutartį, kurioje reikalaujama, kad Lietuvos Respublikos finansų įstaigos pateiktų informaciją apie klientus, kurie yra JAV mokesčių mokėtojai;

    Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, 2015-09-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.1017 ir kiti poįstatyminiai teisės aktai.

    Galimi JAV mokesčių mokėtojai

    Nuo 2014-07-01 Lietuvoje taikomi FATCA reikalavimai, pagal kuriuos visi Lietuvoje veikiantys bankai privalo nustatyti galimus JAV mokesčių mokėtojus ir informaciją apie tokius klientus perduoti VMI. VMI šią informaciją turi perduoti JAV mokesčių valdybai (angl. IRS - Internal Revenue Service).

    Galimais JAV mokesčių mokėtojais yra laikomi:

    • JAV piliečiai;
    • Asmenys, turintys leidimą gyventi JAV arba „Žaliąją kortelę";
    • Asmenys, kurie tam tikrą laiką gyvena JAV (išskyrus kai kurias išimtis);
    • Asmenys, atitinkantys kitus FATCA akte nurodytus požymius.

    Ką turite daryti, jei esate JAV mokesčių mokėtojas?

    Prašome užpildyti Fizinio asmens deklaraciją interneto banke ir nurodyti JAV Mokesčių mokėtojo identifikavimo numerį (TIN), kurį Jums suteikė IRS.

    Kokiais atvejais informaciją turi pateikti įmonės?

    Jeigu bent vienas įmonės tikrasis savininkas (asmuo, kuriam priklauso arba kuris kokiu nors kitu būdu kontroliuoja ne mažiau kaip 25% įmonės kapitalo) yra JAV mokesčių mokėtojas arba pilietis, įmonė turi pateikti informaciją apie jo gyvenamąją vietą ir pilietybę, užpildant Juridinio asmens deklaraciją interneto banke.

    Daugiau informacijos rasite čia:

    Galimi kitų valstybių mokesčių mokėtojai

    Bendrasis duomenų teikimo standartas (angl. - Common Reporting Standard, toliau - CRS) reglamentuoja keitimąsi mokesčių informacija tarp CRS besivadovaujančių valstybių (jų sąrašą rasite čia). Lietuvoje veikiantys bankai nuo 2017 m. yra įpareigoti teikti VMI informaciją apie fizinius ir juridinius asmenis, kurie yra galimi CRS valstybių mokesčių mokėtojai. VMI šią informaciją perduoda atitinkamų valstybių mokesčių institucijomis.

    Ką turite daryti, jei esate CRS valstybių mokesčių mokėtojas?

    Prašome užpildyti Fizinio asmens deklaraciją „Swedbank" interneto banke. Pildydami nurodykite mokesčių mokėjimo valstybę, joje suteiktą mokesčių mokėtojo identifikavimo numerį bei kitą prašomą informaciją.

    Kokiais atvejais informaciją turi pateikti įmonės?

    Jeigu įmonė yra kitos valstybės rezidentė mokesčių tikslais, prašome užpildyti Juridinio asmens deklaraciją „Swedbank" interneto banke ir nurodyti mokesčių mokėjimo valstybę, mokesčių mokėtojo kodą ir kitą prašomą informaciją.

    Daugiau informacijos rasite čia:

  • 5. Tarptautinės sankcijos: apribojimai (draudimai) atliekant mokėjimo pavedimus ir teroristų bei kitų sankcionuojamų subjektų tarptautiniai sąrašai

    Tarptautinės sankcijos – tai nekarinio poveikio ribojančios priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai veiklai (terorizmas, narkotikų prekyba) ar politikai bei užtikrinti tarptautinę taiką, saugumą bei pagarbą žmogaus teisėms.

    Įgyvendindama tarptautines sankcijas bei paisydama savo klientų interesų ir siekdamas apsaugoti jų lėšas, „Swedbank“, AB kaip „Swedbank“ Grupės bankas, vadovaujasi Europos Sąjungos (toliau – ES) ir JAV Iždo departamento Užsienio lėšų kontrolės biuro (angl. Office of Foreign Assets Control, toliau – OFAC) ir kitomis paskelbtomis sankcijomis. Sankcijos nurodytiems subjektams taikomos sankcijas skelbiančių organizacijų nustatytomis apimtimis.

    Banko įgyvendinamos sankcijos yra dvejopo pobūdžio: jomis gali būti draudžiami bet kokie santykiai (prekybiniai, finansiniai) su sankcionuotu subjektu arba sankcijomis gali būti ribojami tik tam tikri konkretūs sandoriai (pvz. tam tikrų prekių eksportas), sankcijos gali būti taikomos tik tam tikriems regionams ir pan.

    5.1. Sankcijų, kuriomis draudžiami bet kokie dalykiniai santykiai su sankcionuotais subjektais, taikymas

    Bankas neužmezga ir nepalaiko dalykinių santykių su subjektais (fiziniais ir juridiniais asmenimis) bei nevykdo mokėjimo pavedimų šiais atvejais:

    Kai subjektams taikomos Europos Sąjungos (ES) finansinės sankcijos (lėšų arba ekonominių išteklių užšaldymas, finansinių sandorių uždraudimai)

    Informacija apie asmenis, kuriems taikomos ES finansinės sankcijos rasite čia.

    Kai subjektai yra įtraukiami į JAV OFAC administruojamą Specially Designated Nationals List (SDN)* sąrašą arba subjektai nėra įtraukti į šį sąrašą, bet yra susiję su kitais į SDN sąrašą įtrauktais asmenimis, tai yra, kurie nuosavybės teise priklauso arba kuriuos kontroliuoja į OFAC SDN sankcijų sąrašus įtraukti asmenys.

    JAV OFAC SDN sąrašą rasite čia.

    * Specially Designated Nationals (SDN) – OFAC skelbiamas „Ypatingų kategorijų piliečių“ sąrašas. Subjektų, įtrauktų į šį sąrašą, lėšos yra užšaldomos ir bet kokių operacijų vykdymas su šiais subjektais yra draudžiamas.

    5.2. Teritorinių bei sektorinių sankcijų taikymas

    Bankas, taikydamas teritorines (pvz. sankcionuojama tam tikrų regionų / teritorijų veikla) bei sektorines sankcijas (pvz. sankcionuojamos tam tikros ekonominės veiklos sritys (tam tikrų prekių paslaugų importas / eksportas, draudimas prekiauti tam tikrų subjektų išleistomis finansinėmis priemonėmis)), gali sustabdyti kliento mokėjimo pavedimą, siekdamas išsiaiškinti, ar konkretus mokėjimo pavedimas nėra susijęs su sankcionuotais regionais, prekių grupėmis ir pan. Tokiais atvejais mokėjimo pavedimo įvykdymas gali užtrukti ilgiau, nes bankas gali paprašyti kliento pateikti daugiau informacijos apie mokėjimo pavedimo aplinkybes bei atlikti vidinius patikros veiksmus.

    SVARBU:

    Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau minėtas sankcijas įgyvendina ir bankai korespondentai, todėl mokėjimo pavedimų vykdymas gali užtrukti ir dėl bankų korespondentų taikomų ribojamųjų priemonių.

    Siekdamas sklandesnio tarptautinių mokėjimo pavedimų vykdymo, Bankas pataria klientams mokėjimo pavedimo detalėse nurodyti aiškią atsiskaitymo paskirtį anglų kalba (už kokias prekės ir/ar paslaugas atsiskaitoma, neapsiribojant vien sutarties nurodymu).

    Bankas, atsižvelgdamas į bankų korespondentų reikalavimus, pataria klientams mokėjimo pavedimuose į Rusiją ir Ukrainą nurodyti pilną gavėjo adresą, o gaunamuose pavedimuose iš Rusijos ir Ukrainos – pilną siuntėjo adresą. Pilnas adresas minėtais atvejais yra gatvė, miestas ir šalis. Jeigu pilnas adresas nenurodytas kaip reikalaujama arba bankas turi pagrindo manyti, kad nurodytas neteisingas adresas, arba adresas yra sąmoningai pakeistas, bankas gali atsisakyti vykdyti mokėjimo pavedimą. Šis sprendimas yra priimtas siekiant apsaugoti banko klientų interesus dėl taikomų tarptautinių sankcijų.

    Naudingos nuorodos

    Tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje koordinuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Daugiau informacijos galite rasti čia.

  • 6. Klientui atsisakius pateikti informaciją arba pateikus neteisingą informaciją

    Jeigu klientas nepateikia, vengia pateikti banko prašomą informaciją arba jo pateikta informacija yra nepakankamai išsami, bankas gali atsisakyti vykdyti arba sustabdyti kliento operacijų ar sandorių vykdymą, kadangi to nedarydamas, pažeistų aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų vykdymą. Be to, bankas, negavęs reikiamos informacijos iš kliento, gali nutraukti dalykinius santykius su juo.

    Bankui turint pagrindo manyti, kad yra vykdomos įtartinos piniginės operacijos, bankas privalo informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

    Jei bankas nesilaiko teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, minėtoji Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ir Lietuvos bankas gali imtis sankcijų, o užsienio valstybės gali rekomenduoti savo kredito įstaigoms nutraukti santykius su tuo banku.

    Atkreipiame dėmesį, kad „Swedbank“, AB savo veikloje vadovaujasi griežtomis etikos ir moralės normomis ir dirba su tais klientais, kurių lėšos ir turtas yra pagrįsti, o jų teisėtumas nekelia abejonių bei kurių sąskaitose banke vykstančių piniginių operacijų piniginių lėšų kilmė nėra susijusi su nusikalstama (neteisėta) veikla arba šiomis operacijomis nesiekiama nuslėpti minimų lėšų kilmę. Bankas vykdo ir netyčinės bei netiesioginės nusikalstamos veiklos prevenciją.

  • 7. Banko veiklos priežiūra ir kontrolė

    Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, siekdami užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, kontroliuoja bankų veiklą bei bankų ir jų klientų dalykinius santykius. Banko prevencijos procedūrų atitikimą Lietuvos Respublikos teisės aktams, prižiūri ir tikrina Lietuvos bankas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei nepriklausomi auditoriai.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.